LIFESTYLE / Paris

Rytas. Aš autobusu važiuoju iš oro uosto į Paryžiaus pašonėje esantį "Porte Maillot". Galva vis linksta į šoną ir atsirėmus į langą valandžiukę pasnūduriuoju. Išlipusi reikiamoje vietoje einu į metro, prieš tai pasigrožėjusi prieš pat nosimi pūmpsančia Triumfo arka. Nusileidus į metro mane pasitinka tas sunkus požeminių aikštelių kvapas, kurio taip stipriai nemėgstu... Fu. Mano lagaminas turbūt mažiausias pasaulyje, todėl lengvai jį galiu tiek laikyti rankose, tiek traukti iš paskos, tad problemų su juo nekyla ir drąsiai galiu važiuoti viešuoju transportu. Sėdusi į reikiama linija važiuojantį metro, visą kelią iki išnuomuoto butuko klausausi vyro grojančio "Krikštatėvio" melodiją akordeonu. Žavu! Tik visas žavumas išblėsta, kai jis pradeda vaikščioti po vagoną ir už savo pasirodymą rinkti pinigus. O aš galvoju, kodėl visi taip abejingai sėdi ir nė nenusišypso meilikaujančiam muzikantui?! Kadangi aš vilkėjau ryškų švarką ir visi keleiviai stebėjo kaip filmuoju "atlikėją", teko jį nudžiuginti penkiais eurais. Eh, nuplaukė du macaroon'ai iš Laduree.

Pasidėjusi daiktus ir "įsikūrusi" laikinuose namuose, nusileidžiu į apačioje esančią nedidukę maisto prekių parduotuvę ir nusiperku humuso, mažų morkyčių irrr.. butelį balto vyno. Cmon, viena Paryžiuje - why not? Vynas (vynas/vyras - beveik tas pats!) palaiko draugiją kol susitvarkau plaukus ir atgaivinu makiažą. Atrodo, jog tai tik nekaltos kelios taurės, tačiau išėjus suprantu, jog dar ir kaip kaltos, ir net gi gali būti mano neplanuotų nuotykių kaltininkėmis, cha cha.

Mieste šviečia saulė, oras fantastiškas, kvepiantis kepiniais ir išsipildžiusiomis, bei nuostabiomis, bet žlugusiomis svajonėmis. Negaliu suprasti, galva sukasi nuo milijono teigiamų emocijų, ar kompanjono namuose?! Pesčiomis nuo "Bastille" aikštės nukulniuoju pasigrožėti Noterdamo katedra, išvaikštau didžiąją dalį Lotynų kvartale esančių gatvelių. Viską filmuoju ir naudojuosi "selfie stick", kurio dėka jaučiuosi kaip turistė iš Kinijos, tik visu metru aukštesnė. Interneto telefone nėra, žemėlapis neveikia, o popierinio varianto neturiu, tad pasikliaunu nuojauta. Juk vis tiek kur nenueisi - gražu. Atrandu Starbucks, nusiperku šaltos kavos ir parašau namiškiams, kad gyva, sveika ir laiminga. Viduje emocijos tiesiog verda ir pati negaliu patikėti, jog pagaliau išpildžiau savo svajonę ir ir vėl esu čia, Paryžiuje, ir lyg niekur nieko geriu kavą. O kokia galybė jaukių knygynų randasi Lotynų kvartale! Jūra tiek naujų, tiek senų knygų.. Eh, jei tik mokėčiau prancūziškai..! Pilnos dėžės senų knygų dailiais viršeliais po 0.20eur.  Kitas "sustok akimirka žavinga" taškas - Eifelio bokštas. Taip taip, tas pats surūdijęs geležies gabalas, dėl kurio norisi atiduoti sielą. O kaip gi be jo pirmą dieną?! Juk nesijaus, jog esi pačiame meilės mieste! Nukulniuoju iki Champs Elysees (atstumai nevaikiški, tačiau gatvės ir architektūra tiesiog tobula, todėl neskauda nei kojų, nei galvos), saulė jau po truputį leidžiasi, o tai yra mano mėgstamiausias metas dienoje, nes apšvietimas pasidaro šiltas ir jaukus, o atmosfera mieste - tiesiog įkvepianti. Klaidžioju mažomis gatvelėmis ir vadovaudamasi nuojata artėju prie savo tikslo. Iš namo išbėga šiukšlėmis nešinas prancūzas. Prisiekiu, atrodo kaip kątik po fotosesijos Vogue viršeliui. Akimirką susimąstau, jog norėčiau čia gyventi, cha cha. Bet tik trumpam. Sutinku du rusus, pasidomiu iš kur jie atvyko. Atsakymas "Kijevas, Ukraina." Aš atsakau, jog esu iš Vilniaus. Jų reakcija manęs nenustebina : "oo, mums teko būti Latvijoje, graži šalis!". Susiraukiu ir palinkėjusi geros kloties pasuku į gatvelę, iš kurios atsiveria tiesiog pasakiškas vaizdas į Eifelio bokštą. Na štai, aš čia! Stoviu su savo ir ugnį ir vandenį mačiusiais konversais and prancūziškos žemės priešais Trocadero ir bandau kuo geriau įsiminti aplinkui esantį vaizdą, garsus, kvapus. Jau vakaras, o mano diena prabėgo taip ramiai, jog net pačiai nesitiki. Gal vis dėl to reikėjo eiti kavos su tais sunkiai angliškai kalbančiais vyrais, kurie dievagojosi niekada nematę tokios gražuolės? Net nenustebčiau, jeigu vėliau tokie rimti "kentai" mane su savo "geliku" išvežtų aprodyti miško. Tęmsta, o aš judu į Trocadero metro ir važiuoju "namo". Skambutis šeimai, nuotrauka į instagram ir nė neatėjus vidurnakčiui užmiegu savo naujuose pataluose. Rytojaus planuose - itin ankstyvi pusryčiai ir griežtai suplanuota nieko neveikimo diena. Au revoir!

LIFESTYLE / Paris is always a good idea! / how? when? why?

LT // Pavargusi nuo rutinos ir pati savęs, ieškoti įkvėpimo išvykau į meilės miestą - Paryžių. Visą mėnesį kamuojama apatijos ko gero viskam aplinkui, tiesiog užėjau į lėktuvų bilietų svetainę ir nusipirkau bilietus į Prancūziją. Keturioms dienoms. Tada dar nežinojau, skrisiu su sūnumi, ar viena, o vyrui apie mano trumpą pabėgimo planą pranešiau tik po kelių dienų. Ačiū Dievui mano išrinktasis suprato, jog esu gera žmona (o gal tiesiog ragana, kuriai neverta priešintis) ir išleido mane užsitarnauto poilsio. Vieną. Bilietai į abi puses tekainavo 70eur (!!!) Ir juos aš turėjau savo banko sąskaitoje parduotų nebenešiojamų drabužių dėka.
Svetainėje Airbnb užsirezervavau nedidelį butuką netoli Bastille aikštės, kuris man apsiėjo 160eur keturioms naktims! Žinant kainas Paryžiuje, šis skaičius taipogi kelia juoką. Na o kalbant apie avia linijas .. Dar niekada neteko skristi su WizzAir, todėl nežinojau apie jų griežtus reikalavimus rankiniam bagažui. Teko pirkti išmatavimus atitinkantį lagaminą. Kremams, šampūnui ir kitiems skysčiams įsigyjau specialius indelius iki 100ml (nerealus dalykas keliaujantiems!), išsirinkau drabužius, kuriuos galėčiau derinti tarpusavyje keturių dienų bėgyje ir supakavusi savo mini lagaminą užmigau.
Pabudusi 3.30h susiruošiau skrydžiui, pabučiavau miegančius savo mylimiausius vyrus ir iškvietusi taksi išvykau į oro uostą, kuriame gerą kelionės pradžią garantavo ir vėl sutiktas Artūras iš Stimo Media. Kaip ir priklauso, su savimi turėjau ne tik rankinį lagaminą, bet ir rankinuką per petį, kurį liepė sukišti į lagaminą! Pamačiusios mano išpūstas akis, laipinime dirbančios merginos suprato, jog prašymas beviltiškas ir tiesiog liepė ką nors nusipirkti Duty Free ir į jo maišą įdėti rankinę. Ačiū Dievui, jog šiame pasaulyje dar yra supratingų žmonių, kurie gelbėja tokias blondines kaip aš!
Na o įsitaisiusi savo vietoje lėktuve susivokiau, jog pamiršau įsirašyti muzikos ir atsisiūsti bent vieną knygą! Jūs nepatikėsite... Lėktuvui po truputį judant link pakilimo tako aš iš paskutiniųjų naršiau internete stengdamasi atsisiūsti bet kokią pdf formato knygą! Prisiekiu, tai buvo sekundžių reikalas! Beįsibegėjant lėktuvui aš vis dėl to spėjau atsisiūsti knygą ir vos tik atsidarė elektroninės knygos failas - mes pakilome į orą. Pasirinkimo neturėjau, todėl siunčiausi pirmą pasitaikiusį "maistą sielai".  Sudie, internete ir labas, knyga! Šio ryto atsitiktinis laimikis - Sylvia Day "Bared to you", arba kitaip tariant "Apnuogink mane".  Oh god.. Retyskiais man buvo gėda pagalvojus, jog už manęs sėdintys keleiviai per tarpą tarp sėdimų vietų gali perskaityti mano skaitomą tekstą.. ir pagalvoti,  jog .. Geriau patylėsiu. :))) Bet pripažinsiu, kelias neprailgo, knyga lengva, tačiau nerekomenduoju jos skaityti vedusioms moterims, be palydos skrendančioms į galimybių kupiną miestą, kuriame galima apsimesti kuom tik nori, pamiršti kas esi ir patirti nepamirštamų nuotykių. Lėktuvas Paryžiuje nusileido 8.30 ryto. Dieve mano, aš ir vėl čia! Kas vyko toliau .. papasakosiu sekančiame įraše. Iki greito! Ačiū tiems, kas esate su manimi ir skaitote mano tinklaraštį. Jis gyvuoja jūsų dėka, o kartu su juo ir aš.

EN // Tired of all routine and finally – myself, I have decided to go look for an inspiration to a love city – Paris. After feeling  apathy for everything around for over a month, I have just visited plane ticker website and purchased tickets to France. For four days. Then I did not even know whether I will travel with my son or alone. I have told my husband about this trip after several days. Thank you, God, my chosen one has understood that I am a good wife (or maybe a witch, which you cannot resist) and let me have some well-deserved rest. Alone. The tickets cost only 70 Eur (!!!) and I had that money in my bank account due to clothes that I have sold on the second hand market. At Airbnb website I have made a reservation for a small apartment near Bastille square, it cost 160 Eur for four nights! When you know the prices in Paris, this sum of money could make you laugh. Well, and If we talk about the airlines… I have never flown with WizzAir, so I did not know about their strict requirements for hand luggage. I had to buy a suitcase that fits into their requirements. I also purchased special 100 ml cruets for cream, shampoo and other liquids (it is unreal thing for travelling!), I picked clothes that I could combine with each other for four days, packed my luggage and fell asleep. 

After waking up at 3:30 am, I prepared myself for the flight, kissed my lovely sleeping men and ordered a taxi for bringing me to the airport, where my great start of the trip was guaranteed when I met Artūras from Stimo Media. As if was natural for me, I had not only my hand luggage but also a purse on my shoulder that personnel ordered me to tuck into my luggage! When the girls from personnel saw my huge eyes, they understood that it is impossible and just gave me a piece of advice to buy something from duty free shop and then place the purse in that bag. Thank you, God, there still are understanding people in this world who save such blondes as I am!

When I got onto my plane, I understood that I have forgot to record some music or download myself at least one book! You won’t believe… When the plane was moving to ascension route, I was trying my best to download any pdf book! I swear it was a matter of seconds! And I have managed to do that just before the plane got into air. I had no choice, so I picked the first book, which was “Food for Soul”. Good bye Internet and hello book! This morning’s lucky catch – Sylvia Day “Bared to you”. Oh God, sometimes I thought that I would be ashamed if someone from behind me would see what I was reading and think that… I will better not talk  But I must admit that my trip did not get too long, the book was easy to read but I would not recommend it for women who are married and travel without anyone to a city full of opportunities, where you can pretend you are whatever you want, forget who you are and experience unforgettable adventures. The plane landed in Paris at 8:30 in the morning. Oh God, I am here again! What happened next… I will tell you more in my other blog post. Talk to you soon! Thank you for those who are with me and read my blog. It is alive because of you and I am alive because together with it.