OUTFIT / Comfy / Apie komfortą ir kvailas baimes

 Dress - KAIP TU? / Shoes - Converse / Watch - Daniel Wellington 

 Sunglasses - from Amsterdam / Cardigan - Lindex

Visada maniau, jog labai patogūs drabužiai negali būti gražūs. Tikėjau tuo kvailu posakių, jog "grožis reikalauja aukų", o tai įrodo, kokia aš bavau naivi ir kvaila! Ir jauna. Juk pačios "aukos" reikalauja nepatogaus "grožio" - aukštakulnių - žudikų, blakstienų, nagų, trumpų suknelių ... Aš jaučiuosi graži tik tada, kai jaučiuosi patogiai ir neperžengiu savo "komforto ribos", kuri pasidarė itin griežta. Visų pirma, sijonai ir suknelės pailgėjo sprindžiu ar dviem, nes turint vaiką, su kuriuo žaidi, keli ant rankų, tikrai nesinori, kad visa gatvė matytų, kokios spalvos šiandien mano apatiniai. Aukštakulnius aviu tik ypatingomis progomis, kuomet sūnus ne su manimi ir žinau, jog nereikės aukoti avalynės tam, kad bėgti paskui mažąjį neklaužadą, norintį pažinti pasaulį. Pasidariau tokia "saugi", jog net gi eidama viena į miestą su aukštakulniais, juodomis kelnėmis ir vos vos persišviečiančia palaidine, sugebėjau nuėjusi vos 300m nuo namų grįžti ir persirengti. Anksčiau taip mylėtas aplinkinių dėmesys tapo erzinančiu. Kodėl? Susenau anksčiau laiko? Lyg ir neturiu dėl ko kompleksuoti.. o norisi išlikti nepastebėtai. Tai ko gero ir yra atsakymas, kodėl aš visada aviu tais velnio neštais "Converse" bateliais?! Tačiau dabar komfortas man yra svarbiau visko. Aš taip pamilau patogius, malonių medžiagų audinius, jog mano stilius pasikeitė kardinaliai, tačiau negaliu pasakyti, jog tai man nepatinka. Prisiminus, kaip penkis metus atgal sugebėjau apsivilkti trumpą, medvilninę suknelę mėlynai baltais dryžiais, apsimauti 14cm mėlynai sidabrinius aukštakulnius ir įsisegus mėlyną gėlę į plaukus ramiai žingsniuoti Gedimino prospektu pasidaro silpna. Tokia jau ta paauglystė, reikia išbandyti viską, net žiaurias stiliaus (ir ko gero net gi etiketo) klaidas. Na o dabar kviečiu jus įvertinti mano dar vieną "patogų" derinuką kasdienai, su aplodismentų verta "Kaip Tu?" suknele ir amžinai man tarnaujančiais baltais sportbačiais, klasikiniu laikrodžiu ir akiniais.

 O jūs, ar prisimenat tuos laikus, kai tik pradėjau rašyti savo pirmąjį tinklaraštį, kurį pavadinau "Coffee with Absentta"? Tuo metu tai man buvo didelis iššūkis, o ar pavykęs - spręsti jums!