MEMORIES OF ISTANBUL / 5 years ago

 Vakar besitvarkydama senus stalčius radau mažą, juodą užrašų knygutę. Nesitikėjau joje rasti nieko, apart eilinių keverzonių, priminimų ar planų ateičiai, tačiau rasti užrašai mane maloniai nustebino ir sugrąžino į Stambulą prieš penkis metus, kuomet ten nuvykau patį pirmąjį kartą. Penkis metus atgal! Kaip greitai bėga laikas... Sedėjau ant grindų negalėdama atplėšti akių nuo savo juokingų ir net gi gėdingų užrašų. Kaip pagalvoju, kokia gi aš buvau kvanktelėjusi bebaimė! Visada sakiau, jog kur jau kur, bet dirbti modelio darbo niekada nevyksiu į Turkiją. Na ir kaip visada, likimas juokiasi. Atsimenu, kai ankstų rytą dar besivoliojant lovoje man paskambino iš modelių agentūros ir paklausė, ar noriu vykti į Stambulą? Kada? Poryt. Kuriam laikui? Beveik dviems mėnesiams. Prieš akis iš karto atsiverė vos prieš kelias dienas sapnuotas sapnas : didžiulis, raudonai šviečiantis tiltas. Bravo, matyt pasamonė visą tai žinojo gerokai anksčiau negu aš. Extra klausimas tėvams, emocijų antplūdis ir aš jau važiuoju į migracijos tarnybą fotografuotis naujam pasui. Norite iš manęs pasijuokti? Tuomet kviečiu spausti mygtuką "skaityti daugiau" ir pasijuokti kartu iš mano vėjų galvoje. Perspėju, kalba netaisyta.

2011m. Lapkričio 5d.

05:00 Jau lėktuve. Skrendam į Rygą! Kažkoks išpindėjas biznesmenas spardo keliais mano kėdę! Aš apsiklojusi savo žydru pledu klausau "Top of the world". Kątik pilotas pasakė "Labas rytas ponai ir ponai", lol :D O biznesmenas toliau neranda sau vietos ir įsijautęs diskutuoja su savo draugeliu apie naująsias technologijas. Visai nebloga temukė, kaip penktą ryto! 

06:20 Rygos oro uostas. Ramu, lauke dar tamsu. Laukimo salės nesulyginti, su esančios Vilniaus oro uoste. Išsitraukiau šokolado plytą ir kriaušę. Kažkoks vyrukas pavydi. Nesidalinsiu. Skrydis 11:20, spėsiu numirti iš nuobodulio. Kriaušė didelė, valgysiu lėtai, kad turėčiau ką tiek laiko veikti.

07:00 Tie autobusai vežiojantys žmones į lėktuvus tokie baugūs! Ypač kai stebi iš šono. Nuvažiuoja pilni, grįžta tušti. Prisiminiau Hitlerį.

07:10 Blemba, aš gi iki Kalėdų būsiu! Žiema bus! O aš tik su odine striuke. Jaučiu reikės rasti karštą turką, kad šildytų kaip radiatorius. Aha, aha, juokauju žinoma :D Aaa, kaip lėtai eina laikas!

10:40 Susipažinau su dviem rusais, kurie pasirodo gyvena visai šalia, o ir bendrų pažįstamų turim! Iki skryždio 40min.

11:20 Vualia! Mano subiniukas lėktuve. Aišku, šalia kaip ir pridera sėdi man į vyr. brolį tinkatis turkas, o aš valgau ir nesidalinu. Svajoju apie sushi, bet žinau, jog jei užsisakysiu lėktuve, bus tas pats, kas kirst sushius iš Maximos. Ai, pakentėsiu dar tris valandas ir pavalgysiu kaip žmogus. Ką jie ten valgo? Avinėlius ir lavašą?

12:00 Tebunie sveika mityba! Mano šiandienos racionas : šokoladas, kriaušė, javainis, guminukai, sausainiai. Paskutinį kartą (meluoju) valgau tokį š! Vaizdas pro langą liūdina. Laukai, miškai ir daug debesų. Oj kaip pašokinėčiau dabar per juos... Ir noriu cukraus vatos.

13:20 Skrendame virš jūros. Mažos salelės atrodo neįtikėtinai!

. Lapkričio 11d.

11:10 Studija. Pirmoji mano fotosesija internetinei parduotuvei. Ryte kaip ir visada pabudau nuo mečetėje skambančios maldos. Ir tiesą pasakius aš nieko prieš tokį žadintuvą.

 Laprkičio 14d.

13:00 Studija. Galvą skauda nežmoniškai... Ačiū dievui, tuoj pietūs (na aišku, kol valgau, pamištu visus kitus dalykus). Ryte išeinant iš mūsų buto, iškrito langas. Kaip ir kodėl - nežinia, bet juokėmės iki numirimo. Visai dzin, jog grįžus namo bus šalta, svarbu linksma. Vėliau sekė visai nelinksma dalis. Kažkas išliejo pyktį ant vargšo katino ir jis mirė tiesiog ant gatvės. Visą tai man teko pamatyti. Na aišku, kad žliumbiau, o ką daryti? Studija persikelė.

Lapkričio 17d.

10:00 Merhaba. Na ir sunkiai šiandien atplėšiau galvą nuo savo gelėtos pagalvės... Rytas visiškai niekuom neypatingas. Net langas neiškrito. Vynuogės, arbata ir turkiškos dainos. Studijoje ramu kaip niekad. Labai noriu karamelinės strabucks'o kavos su daaaug cinamono. Niam niam. O mano kambarys turbūt visisškai neatitinka feng shui, nes sapnuoju tikras pievas.. Greitai persikelsiu į kitą kambarį, gal ten sapnuosiu sapnus apie -----

Nežinau dienos

14:30 Ta proga, kad Lietuvoje sninga - fotografuojame žieminius "Mango" megztinius. Lauke - saulė ir +14. Taip nenoriu sedėti studijoje, bet.. no money, no honey! Vakar važinėjau po kastingus. Fail. Stengiausi nors šiek tiek sukūsti, sveikiau maitintis, o kastinge pasakė, kad aš jiems per liekna. Turkija... Grįžusi iš apmaudo suvalgiau trys šokoladinius pyragaičius ir tik išpūtusi savo pilvą perskaičiau žinutę, jog už valandos fotosesija... Žaibišku greičiu susiruošus išlėkiau į žiauriai fainą studiją! Joje gyvena storulis katinas, kurį pakankinau ant savo rankų priešais fotoobjektyvą. Grįžau vidurnaktį.

17:00 Ah, unhappy kvadratu... Pamečiau savo auksinį žiedą. Mintyse kuriu dainą "Welcome to hell", nes į studiją atėjo aksesuarų stilistė su padejėja, prisikvėpinusios kažkokiais šlykščiais kvepalais. Vieną rūbą fotkinam  penkiais kartais ilgiau, negu visada. Grįžusi namo apsimesiu, kad sergu, arba kad esu negyva. "Reinai" ne!

Keista, tačiau čia visi užrašai ir nutrūko. Galbūt apsimečiau negyva, o galbūt pripratau prie juodai varginančių darbų. Nepaisant to, jog buvo sunku, tai buvo nuostabi patirtis, kurios niekada nepamiršiu. O gal ir nebuvo viskas taip baisu, nes grįžau praėjus vos dviems savaitėms. Stambulas iki šiol yra mano vienas mylimiausių miestų, žavintis kontrastais, atmosfera ir kultūra.