WALL STREET AVENUE / kodėl niekuomet čia negrįšiu / arba kiek kainuoja tavo savigarba?

 
Niekuomet nemaniau, jog kada nors susidursiu su fiziniu, ar emociniu smurtu. Kol ši itin opi problema neliečia tavęs, bei tavo artimų žmonių, jautiesi saugus ir nė nesusimąstai apie tai, ką išgyvena tūkstančiai Lietuvos moterų. Liūdna, jog dauguma silpnosios lyties atstovių bijo, tyli ir gėdijasi apie patirtą smurtą kalbėti garsiai, o jeigu išdrįsta - tik sutrikus sveikatai. Alio, brangiosios! Joks žmogus neturi teisės jūsų liesti net piršto galiuku, jeigu jūs to nenorite! O juo labiau agresyvūs ir apsvaigęs, keliantis pavojų jūsų sveikatai.

 Šeštadienio vakaras. Miestas kaip niekada gyvas, oras puikus, o žmonės laimingi ir atsipalaidavę. Tiesa, ne visi, tačiau apie viską nuo pradžių. Ko gero visi puikiai žinome apie dar ganėtinai "šviežią" ir iš pirmo žvilgsnio padorų "WALL STREET AVENUE". Stilingas interjeras, gera muzika, maistas ir solidi publika - ilgą laiką mano nuomonė apie šį "gastro lounge" buvo būtent tokia, tačiau šeštadienis ją pakeitė negrįžtamai. Ir ne, savo lėkštėje aš neradau tarakono. Didelis, dviejų metrų tarakonas pats susirado mane.

Tik užėjusi į tualetą išgirstu labai stiprų smūgį į duris. Ne tokį, kuomet nuo šampano apspangusios šviesiaplaukės beldžiasi į duris norėdamos greičiau pasidažyti lūpas, o tokį, nuo kurio, atrodo, suvirpėjo visos keturios mane supančios sienos. Kaip mat atidarau duris ir į klausimą "Kas čia vyksta?" sulaukiu netikėto atsakymo : aukštas, agresyvus ir apsvaigęs vyras čiumpa mane už kaklo ir lyg kokią jam po kojomis pasipainiojusią šiukšlę sviedžia į sieną, palydėdamas įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais.

Niekuomet neteko atsidurti tokioje situacijoje, todėl pasimetu ir galvoje pabyra abejonės... Ką daryti? Kviesti apsaugą? Adimistraciją? Policiją? O gal tai yra normalu? Na jau ne, joks vyras manęs nelies ir neįžeidinės! Juolab apsvaigusio žmogaus poelgiai yra neprognozuojami, tad tuo metu policija man pasirodė tinkamiausias variantas. Apie tai išgirdusi kartu su agresyviu vyriškiu besilinksminusi, taip pat ne ką prasčiau apsvaigusi kompanija kaip mat nusprendžia draugiškai už jį atsiprašyti. Jūs rimtai?! Savininku prisistatęs vyras prašo nekviesti policijos ir už tai siūlo "pastatyti" kokteilį, ar šampano butelį. "Taigi čia Vilmantas Dilys, negi jo nežinai?" - sako jis.

Ne, nežinau. Tačiau išsiaiškinu, jog tai tas pats vyriškis, neperseniausiai sudeginęs Natalijos Bunkės daiktus ir toks jausmas, jog jam bet kokie poelgiai yra atleistini. Darosi juokinga. Policijos nekviesti prašo ne tik kompanija, bet ir pasimetusi Natalija. Nustembu ją pamačiusi V. Dilio kompanijoje, tačiau tai yra ne mano reikalas. Važiuojame toliau.

Pasimetusi ir užspausta iš visų pusių kreipiuosi į apsauginį, kuris mane pasitinka tokiais pačiais žodžiais "t a i g i  č i a  D i l y s" ir draugiškai paaiškina, jog niekuom padėti negali, kadangi agresyvus krepšininkas linksminasi "Wall Street Avenue" "boso" kompanijoje. Nuleidusi rankas  sulaukiu paskutinio bandymo papirkti alkoholiu. "Viskas ko tik nori už baro sąskaitą!" Kaip žema. Neturėdama jokių įrodymų, rimtų sužalojimų, tačiau įsižeidusi ir nelaiminga, nenorėdama bergždžiai likusią vakaro dalį praleisti policijos komisariate, tiesiog išeinu.

. Niekuomet negrįšiu į šią vietą ir kitiems, savo saugumu besirūpinantiems žmonėms nerekomenduoju, kadangi su tokiu "viršininkų" požiūriu ir neadekvačiais draugais, kuriems leidžiama ir atleidžiama absoliučiai viskas, vieną dieną mano vietoje galite atsidurti ir jūs. Moterys, rūpinkitės savimi ir jokiu būdu NETYLĖKITE. Mokykitės iš svetimų, o ne savų klaidų.
Ačiū už dėmesį.

P.S. Pasirodžius įrašui V. Dilys susisiekė telefonu ir atsiprašė.