ONE WAY TICKET / arba kas nustato ribas svajonėms

Ketverių metų vaikas svajoja tapti kosmonautu. Aplinkiniai šypsosi, džiaugiasi, palaiko. Deja praėjus dvidešimčiai metų išsireiškimas "aš būsiu kosmonautu" skamba lyg kažkas nepasiekiamo, nerealus ir net gi juokingo. Visi ir toliau šypsosi, tačiau nuoširdumą pakeičia ironija, o kosmosas, į kurį tu taip norėjai skristi, po truputį tampa nekalta iliuzija. Kodėl taip yra? Ar dėl to, jog pernelyg greitai ir lengvai pasiduodame aplinkinių spaudimui, ar dėl to, jog tiesiog nemokame teisingai svajoti? 

Blouse, pants, west coat - ZARA / Shoes - DEICHMANN / Clutch - BIK BOK / Watch - CLUSE 

Kas nustato ribas mūsų svajonėms? Aplinka kurioje gyvename, dirbame ir ilsimės. Dabar pat paskambinkite visiems žmonėms, su kuriais artimai bendraujate ir pasakykite, jog nusprendėte išeiti iš darbo, parduoti savo butą, arba automobilį ir skrendate į Kubą, kurioje tapysite paveikslus ir atidarysite nedidelę kavinę, kurioje prekiausite beigeliais. Visus, kurie bandys jus atkalbėti ir piršti savo nuomonę, kodėl jūs to negalite padaryti (o jūs tikrai galite) tuojau pat evakuokite iš savo draugų rato, kaip kad gelbėtumėte kačiukus iš degančio namo, tik šį kartą tas degantis namas esate jūs ir jums nereikia, kad kažkas jame (atsiprašau) prišiktų. Skamba pernelyg žiauriai? O dabar susimąstykite, kam švaistyti laiką draugams ir mylimiesiems, kurie jumis netiki? Nebijokite daryti išvadų ir pirmą žingsnį žengti patys. Pasaulis didelis, gyvenimas vienas, galimybių būti laimingu - milijonas.

"Everything you can imagine is real."