SHAKESPEARE BOUTIQUE HOTEL / vieta, kurioje privalote papusryčiauti, o esant progai - apsistoti

Mano tinklaraštį apibūdinantys trys žodžiai - style, beauty, lifestyle. Įrašų apie madą ir kosmetiką čia įvalias, o tekstų apie keliones, restoranus ir lankytinas vietas - kur kas mažiau, todėl šiais metais nusprendžiau ištaisyti situaciją ir išnaudoti savo pomėgį fotografuoti, atrasti naujas vietas, bei skaniai pavalgyti. Kol ruošiuosi žiemos atostogoms, vienai nakčiai apsistojau Vilniaus senamiestyje įsikūrusiame "Shakespeare Boutique Hotel" ir paruošiau jums savo pirmąją, išsamią viešbučio apžvalgą. Jeigu mėgstate trumpam pakeisti aplinką, pasivaikščioti jaukiomis senamiesčio gatvelėmis ir pasilepinti gera virtuve - kviečiu skaityti.

Ko gero pradėsiu nuo trumpos istorijos apie tai, kaip gimė "Šekspyro" viešbučio idėja. Prieš beveik 200 metų jis priklausė leidėjui J. Zavadskiui, kuris valdė spaustuvę Vilniaus universitete, o vėliau ją perkelė į Bernardinų gatvę ir čia buvo spausdinamos įvairios knygos, laikraščiai miestiečiams, kalendoriai. Kaip jau supratote, patalpos nuo senų laikų buvo persmelktos tikra literatų dvasia, todėl būtent tai ir įkvėpė viešbutčio pavadinimui panaudoti garsaus poeto pavardę.

Kas lėmė tai, jog vienos nakties viešnagei pasirinkau būtent šį viešbutuką? O gi tai, jog visi jame esantys kambariai yra unikalūs ir įkvėpti skirtingų rašytojų. Tinklaraštį juk irgi reikia rašyti, ar ne? Todėl pamaniau, jog tai bus puiki proga pasisemti įkvėpimo (kuris mėgsta nieko nepranešęs dingti), bei naujų idėjų. Neklydau. Likau nuoširdžiai sužavėta aplinka ir ore tvyrančia, filmą primenančia atmosfera.

Mano kambarys - įkvėptas Anthony Trollope.

 Tapetuotos sienos, ant jų besipuikuojantys portretai, medinės grindys, langai su nuostabiu vaizdu į senamiestį. Vos tik įėjus į patalpą pasijaučiau lyg pakliuvusi į Viktorijos eros rašytojo butą, kuriame atrodo dar prieš akimirką ant rašomojo stalo gulėjo plunksnakotis su šusnimi prirašytų popieriaus lapų. Gal kiek hiperbolizuoju, tačiau faktas, kambarys - neišpasakyto jaukumo! Lentyna, pilna knygų privertė nusišypsoti. Dar neteko apsistoti viešbutyje, kuriame jų būtų tiek daug. O kas maloniausia - dalis jų - paties A.Trollope.

Per langus rytinėje pusėje atsiveria nuostabus vaizdas į šv. Onos bažnyčią. Dvelkia ramybe. Langai į vakarus leidžia pasigrožėti Katedros varpinės bokštu ir senamiesčio stogais. Žinote tą jausmą, kuomet akimirkai kūnas sustingsta ir juos perbėga šimtas (o gal ir tūkstantis) šiurpuliukų? Tai nutiko ir man, vos pagalvojus apie tai, jog vakare nereikės belstis namo ir tarp dviejų rėkiančių televizorių ir tiesiog rutinos, bandyti rašyti naują įrašą tinklaraščiui. Mes visi esame verti dienų, kuomet dėmesį ir laiką turime skirti tik sau, todėl nekantravau vakarą praleisti su užrašų knygute ir mano neišskiriamu draugu - kompiuteriu. Nesijuokit, kiekvienam savo.

Kol nesujaukiau kambario, paruošiau nuotraukas šiam įrašui ir įsikūrusi savo laikinoje ramybės oazėje pajudėjau naujos stotelės link - metas pietauti! Kadangi restorane "Sonetai" vyko laidos filmavimas, teko ragauti viešbučio siūlomus verslo pietus bare "Gaublys", čia rytais renkasi viešbučio svečiai ir visi kiti, norintys skaniai papusryčiauti, o vakarais - išgerti taurelę viskio. Pietų laikas : nuo 12:00 iki 16:00. Verslo pietums kas dieną siūlomi du skirtingi patiekalai, mano atveju tai buvo trinta burokėlių sriuba su ožkos sūriu ir oto file. Kaina - 8.50 eur

Tiek trinta burokėlių sriuba, tiek oto file nė iš tolo nepriminė taip vadinamų "dienos pietų". Maistas puikus, stalas gražiai serviruotas, o ką jau kalbėti apie nepakartojamą baro interjerą. Aukštos lubos, sodriai bordinės sienos nukabintos paveikslais, lentynos su dar daugiau knygų ir dideli langai. Lyg iš filmo, ir ne kitaip.

Apie burokėlių sriubą nepadaugžodžiausi ir šos daržovės, bei ožkos sūrio duetas niekam ne naujiena, tačiau nors nuskambės juokingai, mane maloniai nustebino išieškotas skonis. Sriubos konsistencija - aukso viduriukas. Žinoma, sugebėjau dar ir apsidrėbti, kaip gi be šito. Oto file - puiki. Žuvis tirpo burnoje, o jos skonį idealiai papildė be proto minkšta, kepta paprika. Nuotraukoje porcija gali pasirodyti nedidelė, tačiau nei jos, nei sriubos iki galo įveikti nepavyko. Nesakau, jog porcijos beproto didelės (nes čia šiaip jau ne valgykla), tačiau siūlau pietauti alkaniems.

Paejėjus vos kokius dešimtį metrų nuo viešbučio mus pasitinka toks grožis - šv. Onos bažnyčia, pradėta statyti net 1495 metais. Pasakojama, kad traukdamasis iš Rusijos, Napaleonas lankėsi Vilniuje ir susižavėjęs šia liepsnotąja gotika pasakė, jog jeigu galėtų, bažnyčia pasiimtu su savimi į Paryžių. Kiek tame tiesos - velniai žino, tačiau ji tikrai beprotiškai graži. Beje, tikiuosi tai nėra priskiriama nuodemei, naudoti žodį "velnias" pastraipoje apie bažnyčią? 

Diena buvo saulėta, tačiau be galo žvarbi. Skubėjau greičiau sutvarkyti visus reikalus ir grįžti atgal pas savo draugą Šekspyrą. Juk nuostabu, kai vietoj namų ruošuos tavęs laukia karšta vonia. Ir dar žymaus rašytojo kambaryje, cha cha. Vakaras, kaip aš ir tikėjausi, praėjo ramiai ir jaukiai. Viešbučių, kurie randasi senamiestyje vienas iš pliusų yra tas, jog net gi viduryje nakties gali išeiti pasivaikščioti ir nebijoti, jog treninguotas dėdė paprašys atiduoti tavo telefoną. Aš žinoma pasinaudojau gauta proga ir ramiu žingsiu, su ausinėse grojančia mėgiama muzika apėjau beveik visą tuščią (ir tuom žavų) senamiestį.
 

   

 Ryte nubudau kaip niekada anksti. Galbūt pažadino bildukas, gyvenantis tarp storų viešbučio sienų? Mėgstu tą juokingą jausmą, kuomet atmerki akis svetimoje vietoje ir pirmas kelias sekundes nesupranti kur randiesi, cha cha. Atsistojusi ant lovos atidariau langą ir į kambarį pateko didelis, gaivus šalto oro gūsis privertęs mane greitai iš sapnų sugrįžti į realybę. O aš tenorėjau pasigrožėti vaizdu ir įsitikinti, jog per naktį nieko nenutiko ir velniškai graži bažnyčia vis dar pūpso savo vietoje. 

   

Pusryčiai "Gaublyje" buvo fantastiški. Jaučiausi kaip tikrų tikriausia knygos, o galbūt net filmo herojė. Blyneliai "Sonetai" su kiaušiniu ir ikrais buvo begalo sotūs, todėl įveikti visko ir vėl  nepavyko. Neesu profesionalė rašant apie maistą, todėl tiesiog patikėkite mano žodžiais - šie blyneliai tikrai verti nuodemės! Ir šviežiai spaustos apelsinų sultys tokios, kokios ir turi būti. Minusą dedu kavai - kapučinas buvo toks pat kaip ir "Ponių Laimėje", o ten gerta kava - tikrai nėra gera.

WiFi slaptažodis - pats originaliausias kokį tik teko matyti. Žavu!

Savo pirmąjai tokio tipo apžvalgai nei kiek nesigailiu tam pasirinkusi "Shakespeare" viešbutį, nes ši vieta man buvo malonus atradimas. Rekomenduoju tokiems "laikinos" vienatvėms mylėtojams kaip aš, poroms ir jų romantiškiems pasimatymams, o taipogi gimtadieniams ir net gi vestuvėms. Jeigu norite nustebinti savo užsieniečius draugus - būtinai pakvieskite pusryčių į šią vietą. Geros emocijos, nuostabi, autentiška aplinka, skanus maistas ir puikus aptarnavimas. Ar man patiko? Tai ko gero klausimas, į kurį atsakymo pateikti nereikia. Labai.

Shakespeare Boutique Hotel

Bernardinų g. 8, Vilnius, Lithunia